Działania Ernestasa Galvanauskasa wobec założeń planu Hymansa – wewnętrzne uwarunkowania polityczne
Abstrakt
Ernestas Galvanauskas – polityk, naukowiec i osoba publiczna – jest postacią mało znaną opinii społecznej nie tylko na Litwie, ale i w Polsce. Litewscy historycy i politologowie postrzegają go jednak jako jednego z bardziej wpływowych polityków, który przyczynił się do budowania państwowego bytu litewskiego, bardziej niż premier Augustinas Voldemaras czy prezydent Antanas Smetona. Odrodzenie państwa litewskiego nierozerwalnie wiąże się z osobą E. Galvanauskasa. Był on zaangażowany w proces modernizacji Kłajpedy, doprowadził do rozwoju ekonomii litewskiej, którą zastosował w praktyce do zarządzania gospodarką kraju. Cel badawczy niniejszego artykułu stanowi pogłębiona analiza działalności dyplomatycznej E. Galvanauskasa wobec planu Hymansa, w czasie gdy pełnił on funkcje premiera rządu oraz ministra sprawa zagranicznych. W polskiej literaturze przedmiotu brakuje źródeł dotyczących problematyki dziejów Litwy i relacji litewsko-polskich w okresie międzywojennym, zwłaszcza w kontekście aktywności politycznej E. Galvanauskasa.
Słowa kluczowe:
Ernestas Galvanauskas, stosunki polsko-litewskie, Liga Narodów, plan HymansaBibliografia
Anton von Gravrock asmeninis archyvas
Atsiminimai (2015), (Garso įrasas).
Gravrogkas, A. (1941), Autobiografija.
Lietuvos Centrinis Valstybes Archyvas
Lietuvos pasiuntinių konferencijos posėdžio protokolas (31.10.1921), f. 383, b. 118.
Dainos Kemeraitienės asmeninis archyvas
Antanas Petruškevičius, Stasys Petruškevičius, Vincas Petruškevičius, Andrius Petruškevičius, Juozas Petruškevičius (2005), I ir II pasaulinio karo metų pergyventi prisiminimai.
Steigiamojo Seimo atsišaukimas “Piliečiai” (1920), VDKM, 15968–S.
Steigiamojo Seimo LSLDP ir LVS frakcijų bloko protokolas (24.11.1921), LMAB RS, f. 199–22.
I sesijos 124 posėdis (20.09.1921), SSD, Kaunas. (Crossref)
I sesijos 156 posėdis (22.12.1922), Steigiamojo Seimo darbai. (Crossref)
Abromaitis, A. (2004), Kaip kito požiūris į Lenkiją. Lietuvos viešoji nuomonė 1920–1923 metais, (Vilnius: Darbai ir dienos). (Crossref)
Audėnas, J. (1990), Paskutinis posėdis. Atsiminimai, (Vilnius: Minits).
Banevičius, A. (1991), 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų. Enciklopedinis žinynas, (Vilnius: Knyga).
Biržiška, V. (2013), Hymansininkai ir antihymansininkai Vilniuje ir Kaune 1921 m. Iš: Vilniaus klausimas. 1918–1922 liudininkų akimis, (Trakai: Voruta).
Bukaitė, V. (2016), Nepriklausomybės Akto signataras Petras Klimas, (Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus).
Čepėnas, P. (1992), Naujųjų laikų Lietuvos istorija, vol. 2, (Vilnius: Lituanus).
Dar dėl Ženevos rezoliucijos. Didelis mitingas – demonstracija Kaune (12.07.1921), “Lietuva” 151: 1–3.
Galva, G. (1982), Ernestas Galvanauskas. Politinė biografija, (Chicago: Akademinės skautijos leidykla).
Grinius, K. (1954), Apie 1926 metu gruodzio 17 – tos dienos perversma, (Chicago: Literatura).
Hymanso projektas vyriausiuose kr. d. p. organuose (1928), “Krikščionis Demokratas” 1: 6–8.
Ilgunas, G. (2000), Kazys Grinius, (Vilnius: Pradai).
Janulaitis, A. (1921), Dėl Seimo ir valdžios teisių, “Lietuvių Balsas” 14: 2.
Jegelavičius, S. (1997), Ernestas Galvanauskas Lietuvos ukio kurejas. Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai (1918–1940), (Vilnius: Alma litera).
Kauno mitingo nutarimas dėl Hymanso projekto (1921), “Lietuvos Ūkininkas” 44: 6.
Klimas, P. (1990), Iš mano atsiminimu, (Vilnius: Lietuvos Enciklopedijų Redakcija).
Laurinavičius, Č. (2004), Kodėl abejota, bijota, atsiribota? Lietuvos vyriausybės požiūris į Vidurio Lietuvos problem, (Kaunas: Darbai ir dienos). (Crossref)
Martišius, S. (2003), Ernestas Galvanauskas, Lietuvos istorijos vingiuose, (Kaunas: Ekonomika ir valdyba: aktualijos ir perspektyvos).
Patamsių riteriai (1921), “Trimitas” 47: 3.
Piliečių balsai. Vilkaviškio gyventojų rezoliucija (1921), “Lietuva” 213: 3.
Römeris, M., Miknys, R., Grigaitienė, V. (2013), Dienoraštis. 1921 m. lapkričio 8-oji – 1922 m. birželio 15-oji, (Vilnius: Versus Aureus).
Sidzikauskas, V. (1970), Steigiamasis Seimas ir Lietuvos tarptautinės problemos, “Tėvynės Sargas” 1: 65.
Toliušis, Z. (1968), Du pasikėsinimai. Pastangų ir vargų kronika, (Vilnius: Atsiminimai).
Valsonokas, R. (1989), Klaipėdos problema. Fotog̦rafuotinis leidinys, (Vilnius: Vaizdas).
Varnas, M. (2018), Primirstas valstybes vairininikas, “Lietuvos Žinios” 1: 18.
Voldemaras, A. (1922), Ko galime laukti iš TS pirmojo posėdžio?, “Tėvynės Balsas” 1: 1.
Žadeikytė, R. (2013), Lietuvaitės dukra ieško senelio giminės. Šiaulių kraštas, http://www.skrastas.lt/?data=2013-06-04&rub=1141817778&id=1369840088 (17.01.2023).
Žepkaitė, R. (1978), Buržuazinės partijos kai kurių užsienio politikos klausimų požiūriu. Iš: Klasės ir politinės partijos Lietuvoje 1919–1926 metais, (Vilnius: Mokslas).
Žepkaitė, R. (1980), Diplomatija imperializmo tarnyboje. Lietuvos ir Lenkijos santykiai 1919–1939 m., (Vilnius: Mokslas).
Other press titles used
“Akiraščiai” (1973), 9.
“Karys” (1921), 9.
“Lietuva” (1921), 294.
“Lietuvos ukininkas” (1906), 52. (Crossref)
“Voruta” (2012), 9.
Politechnika Koszalińska https://orcid.org/0000-0002-2772-9534
